Kondensatas yra vanduo, kuris susidaro ant paviršiaus, kuris turi žymiai mažesnę temperatūrą negu aplinkui esančio dujos. Kondensatas skystis atsiranda iš garų ar dujų, kuris nusėda ant metalinių paviršių katilo viduje. pagal fizikos dėsnius, vanduo esantis įkaitusiose dujose, kaupiasi ant šalto šilumokaičio paviršiaus. Esmė tame, kai užkuriate katilą, vanduo sistemoje būna vėsesnis nei aplink jį esančios dujos.
Katilas dirba kondensacijos režime. Reikia pirmo kūrimo metu užtikrinti kuo aukštesnę grįžtamo vandens į katilą temperatūrą. Tą užtikrina ketureigis (rankinis, automatinis) pamaišymo vožtuvas, trieigis automatinis grįžtamo srauto reguliatorius ir kita įranga.
Ką daryti kad kietu kuro katile nesikauptų kondensatas?
Kodėl iš pečiaus bėga kondensatas? Kad nesikauptų kondensatas grįžtančio į katilą vandens temperatūra negali būti mažesnė kaip 60 laipsnių. Jeigu į katilą vanduo grįžta žemesnės kaip 56-59 laipsnių temperatūros, ant katilo sienelių kaupiasi kondensatas. Taip pat jei deginate drėgnas malkas, susiformuos kondensatas, kuris gadina katilą. Be to, užterštame katile, kaminui vis prasčiau traukiant, malkos ne dega, bet smilksta, todėl prastai šildo.
Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Laikui bėgant šildymo katilo sienelių metalas tampa toks silpnas, kad praktiškai jis yra neremontuojamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą