Labai dažnai upeliai ir kriokliai daromi vienoje sistemoje. Pradžioje suformuojamas reljefas ir suprojektuojama bei pažymima upelio vaga. Gražiausiai atrodo vingiuotos, su posūkiais ir išplatėjimais upelių vagos. Kad upelio vagoje išliktų vandens, kai vandens siurblys yra išjungtas, upelio vagą turi sudaryta pailgos formos su 8-12 cm gylio tvenkinukų virtinė. Tinkamas upelio nuolydis ir krioklių vaizdas turi būti
geriausiai matomi nuo sodybos arba terasos. Gražų vaizdą sukuria apželdintos salelės upelio vagoje. Kaip ir gamtoje, ištakose upelis darykite siauresnį, negu „žiotyse“ - prie pagrindinio vandens telkinio ar dekoratyvinio tvenkinuko į kurį įteka upelis. Palei upelio vagą iš šonų padaromi maždaug 30 cm išplatėjimai akmenų apdailai. Upelio šonai ir dugnas išklojami minkštinančia neaustine medžiaga ir izoliacine plėvele, o upelio duobučių sudarančių nedidelius vandens dekoratyvinius tvenkinukus kraštai ir dugnas sutvirtinami akmenimis, kurie dėl stabilumo dažnai „surišami“ betono skiediniu. Į betono skiedinį patartina pridėti vandenį atstumiančių priedų. Betono luitais prispaudžiami upelio perkritimus sudarančių laiptelių lūžio vietos, o betonas užmaskuojamas akmenimis. Plėvelė šiose vietose turi pakankamai persidengti ir geriausiai kad ji būtų ištisinė arba sulydyta. Upelio krantus reikia padaryti aukštesnius, kad vanduo, esant įjungtam siurbliui, nenutekėtų per kraštus. Svarbu atlikti keletą bandymų, paleidžiant tekėti vandenį ir ištaisant pastebėtus defektus, o tik po to pilnai užbaigti apdailą. Kadangi tekantis vanduo greičiau nugaruoja, todėl net nedidelis nuotėkis upelio vagoje per trumpą laiką pastebimai sumažins apatinio baseino vandens lygį.
geriausiai matomi nuo sodybos arba terasos. Gražų vaizdą sukuria apželdintos salelės upelio vagoje. Kaip ir gamtoje, ištakose upelis darykite siauresnį, negu „žiotyse“ - prie pagrindinio vandens telkinio ar dekoratyvinio tvenkinuko į kurį įteka upelis. Palei upelio vagą iš šonų padaromi maždaug 30 cm išplatėjimai akmenų apdailai. Upelio šonai ir dugnas išklojami minkštinančia neaustine medžiaga ir izoliacine plėvele, o upelio duobučių sudarančių nedidelius vandens dekoratyvinius tvenkinukus kraštai ir dugnas sutvirtinami akmenimis, kurie dėl stabilumo dažnai „surišami“ betono skiediniu. Į betono skiedinį patartina pridėti vandenį atstumiančių priedų. Betono luitais prispaudžiami upelio perkritimus sudarančių laiptelių lūžio vietos, o betonas užmaskuojamas akmenimis. Plėvelė šiose vietose turi pakankamai persidengti ir geriausiai kad ji būtų ištisinė arba sulydyta. Upelio krantus reikia padaryti aukštesnius, kad vanduo, esant įjungtam siurbliui, nenutekėtų per kraštus. Svarbu atlikti keletą bandymų, paleidžiant tekėti vandenį ir ištaisant pastebėtus defektus, o tik po to pilnai užbaigti apdailą. Kadangi tekantis vanduo greičiau nugaruoja, todėl net nedidelis nuotėkis upelio vagoje per trumpą laiką pastebimai sumažins apatinio baseino vandens lygį.
Dekoratyvinio upelio krioklio įrengimas
Dekoratyviniams upeliams su kriokliukais paprastai reikalingi galingi vandens siurbliai (bent 6000 l/h), nes jie vandenį kelia iš apatinio dekoratyvinio tvenkinuko gilumos į viršų. Taip pat reikia apgalvoti dėl povandeninių šviestuvų montavimo vietų. Gyvumo efektą sukuria šviestuvas, sumontuotas po kriokliu, šviesos srautą nukreipus į viršų. Kitu atveju šviestuvas gali būti sausumoje, tik jo šviesos srautas nukreipiamas į judantį krioklio ar upelio vandenį. Šviestuvus reikia parinkti pakankamai galingus, nes silpnas šviesos srautas nesukurs pakankamai gero vizualinio efekto. Visi kabeliai ir vandens žarnos paslepiami tarp apdailos akmenų ir žvirgždo. Jei vandens padavimo žarna, pajungta prie vandens siurblio, yra šviesios spalvos, ją apvyniokime tamsios spalvos audiniu.
Dekoratyvinio vandens krioklio aukštis
Krioklio vandens kritimo aukštis gali būti įvairus. Jei į tvenkinį vanduo kris iš aukštai, darykime jį gilesnį. Stilingai atrodo krioklių kaskados, sudėtos iš plokščių akmenų laiptų principu. Japoniško stiliaus upeliuose dažnai naudojamas akmuo vandens srovės perskyrimui krioklio apačioje.
Apdailai naudokite akmenis ir žvirgždą, nes tik jie geriausiai derės prie visumos. Skalūnai ir dolomito akmuo sunkiai suderinami su mūsų laukų rieduliais, todėl juos naudokime atsargiai ir tik specifiniuose projektuose. Dolomitas neblogai dera su medžio detalėm ar degto molio keramikos elementais. Neblogą įspūdį palieka stambūs dolomito luitai, sudėti smulkių plautų upės akmenėlių paklote. Vandens poveikiui ir šalčio ciklams atsparesnė pilkšvo atspalvio dolomitinė uoliena. Svarbu kad kompozicijų pagrindą sudarytų ne daugiau kaip dvi trys tarpusavy derančių medžiagų rūšys.
Dekoratyviniai augalai upeliui tvenkiniui
Upelio vagos išplatėjimuose, gražiai atrodo pelkiniai augalai: vilkdalgiai, purienos, ajerai ir kiti. Upelio pakrančių išorinė dalis apdedama įvairios formos akmenimis, kurie grupuojami tai daugiau vienoj pakrantėj, tai kitoj, siekiant išvengti monotonijos. Jų tarpai ir suformuotos salelės užpildomos dirvožemiu ir apželdinamos velėna arba kitų augalų grupelėmis. Apatinė upelio dalis dekoruojama plokštesniais ir didesniais akmenimis. Po akmenimis, kurie dedami ant plėvės, reikalinga padėti storos gumos arba medinių lentelių apsauginę amortizaciją, kad nebūtų izoliacinio sluoksnio įplyšimų.
Daugiau informacijos: http://www.visainfo.lt/vandens-sodas-dekoratyviniai-upeliai-ir-kriokliai-zeldynelis-552
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą